BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rugpjūtis 2005 archyvas

 

Žmonės – veidrodžiai

Žmonės

Kaip veidrodžiai

Jie atspindi

Viens kitą

Žmonės – veidrodžiai

Gali būti kreivi

Žmonės – veidrodžiai

Mes matom

Save

Kitame žmoguje

Žmonės – veidrodžiai

Gali būti sutrūkę

Žmonės – veidrodžiai

Gali būti pasenę

Ar nuo saulės šviesos

Išblukę

Taip…

Išblukę, pasenę

Kreivi ir įtrūkę…

Neatspindi jie

Nei tavęs

Nei saulės šviesos

Jie tik sugeria

Viską

Įsave jie įtraukia

O mes laukiam…

Ir juose gali pasiklyst

Kaip beribėj

Bedugnėj

Ir iš ten niekada

Nesugryžt



Taip todėl mes

Kartais nieko nelaukiam…

Metam akmenį

Ir kažkas garsiai

Sudūžta



Ir vėl bandom

Dėliot

Mes kažką

Iš veidrodžio šukių



Tveriam, renkam

Kažką

Susipainiojam tarp

Kitų sudužusių

Veidrodžių šukių

Ir šiukšlių

Ir save

Sudužusio

Veidrodžio šukėj

Pamatom…

Taip

Taip dažniausiai ir būna

Kad renkam

Tik savo

Sudužusio lango šukes



Žmonės – veidrodžiai

Kreivi ir seni

Ir nuo laiko,

Nuo gyvenimo vėjo,

Nuo šiukšlių…

Nuo saulės audrų

 

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »


Kai snaigės


Krenta


Sau iš lėto


Gyvenimas atrodo


Toks gražus




Ir vakaras


O lempos šviečia


Nušviesdamos visus takus


Gražu aplink


Ir šokti kviečia


Tas snaigių šokis


Nuostabus




Jos krinta krenta


Sau iš lėto


Ir sukasi lėtai ratus


Tas snaigių šokis


Šokis lėtas


Jis toksai


Nuostabiai gražus




Ir šokam mes


Visi iš lėto,


Ir sukamės


Visi ratus?




Gyvenimas…


Tas šokis lėtas


Mes šokam jį


Visi kartu…


Kartais mums


Jisai saulėtas


Kartais piktas ir niūrus


Kartais norisi


Pabėgti


Nuo savęs


Ir nuo kitų…


 


Krenta snaigės


Sau


Išlėto


Sukasi lėtai


Ratu


Krenta jos


Ten… kur jas


Mėto


 


Krinta


Krenta


Krisk ir tu…


 

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »